40,000 Volts - elektrolitai tai energizuojantis elektrolitų derinys sukurtas paversti paprastą vandens gėrimą į energijos atstatymo šaltinį.

Joninis mineralas- elementas, turintis teigiamą ar neigiamą krūvį. Molekuliniame lygmenyje, tai reiškia, kad elementas turi arba per daug, arba per mažai elektronų. Ši nestabili joninė būsena leidžia elementui lengvai jungtis su vandeniu, todėl organizmai gali jį absorbuoti. Joniniai mineralai, dėl savo biologinės struktūros, patenka tiesiai į žmogaus ląsteles.

• Be gliutenų ir kitų priemaišų.
• Veganiškas.
• 100% natūralus maisto papildas.
• iki 99% įsisavinamas.
• Sausa liekana natūralūs mineralų kristalai.
• Produkte nėra natrio chlorido.

Kodėl mūsų organizmui gali trūkti mineralų ir vitaminų?

Nors pagrindinius mineralų kiekius gauname su maistu, bet dėl intensyvios žemdirbystės, nualinto dirvožemio, per anksti nuskintų vaisių ir nuimamų nesubrendusių daržovių, augalai neaprūpinami būtinomis mineralinėmis medžiagomis. Tokios daržovės ir vaisiai neprisotinti reikiamu kiekiu mineralų negali susintetinti ir pakankamo kiekio vitaminų. Taigi, jeigu nėra reikiamo kiekio dirvožemyje - jo nėra ir maiste.

Itin dažnas sutrikimas: mineralų disbalansas

Norint palaikyti gerą sveikatos būklę, kasdien reikia suvartoti tam tikrą mineralų kiekį. Šiai dienai yra žinomi 92 mineraliniai elementai, dar 12 elementų neištirta, bei egzistuoja šimtai mineralų izotopų variantų. Nieko keisto, kad mokslininkai tik dabar pradeda tirti mineralų poveikį ir sąveiką žmogaus organizme, pavyzdžiui, kaip mineralai padeda saugoti sveikatą ir kokį neigiamą poveikį organizmui daro mineralų disbalansas.

Jei kenčiate nuo mineralų disbalanso dėl tokių priežasčių, kaip: dažnos treniruotės, stresas, dietos, maistinių medžiagų trūkumas ar prastos mitybos, jūsų kūnas bando kompensuoti mineralinių medžiagų trūkumą, tai dažnai sukelia tokius simptomus, kaip: potraukis maistui, raumenų mėšlungis ir bendras nuovargis.

Mokslininkai Bansal ir kt. (2012) teigia, kad per didelis vieno iš elemento kiekis sutrikdo kitų elementų pusiausvyrą, todėl yra svarbu juos gauti iš natūralių šaltinių, subalansuotus, geriausia naudingoje joninėje formoje. Joninės formos mikroelementai, lengviau įsisavinami ir tikėtina, kad absorbavimo metu mažiau sąveikauja ir trukdo vienas kitam.

Ar tikrai žinome visą tiesą apie mikroelementus?

Toli gražu ne visi mineralai yra vienodi. Bėgant metams kilo įvairių diskusijų, kurie mineralai yra tinkamiausi žmogaus organizmui. (Organiški, neorganiški, molžemio, koloidiniai, suakmenėjusios augalijos, jūros dugno nuosėdinių uolienų, joniniai ir t. t. ) Visos šios diskusijos tik dar labiau glumina žmones. Pagal prigimtį mineralai yra neorganinės, negyvos medžiagos, kurias gali naudoti gyvi organizmai, tačiau ar tikrai? Suakmenėjusi augalija, jūros dugno nuosėdinės uolienos, naftos produktai, akmens anglis ir deimantai, remiantis kai kuriais standartais, taip pat gali būti laikomi organiškomis medžiagomis, tačiau yra neorganiškos/negyvos, nes sudėtyje turi mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kurias žmogaus organizmas sunkiai įsisavina. Nors joniniai mineralai, remiantis dauguma standartų, turėtų būti vadinami neorganiniais, jų molekulinė struktūra kitokia. Gamtoje negyvos medžiagos dažniausiai susiskaido arba yra išplaunamos – tai, kas susiformuoja, dažniausiai suyra. O gyvi organizmai priešingai – tobulėja ir auga rinkdami ir absorbuodami visą, kas gera, kad dar labiau pagerintų savo būklę. Nors joniniai mineralai laikomi neorganiniais, anglies neturinčiais elementais, jie priskiriami gyvų organizmų kategorijai. Kai mineralai suskaidomi iki smulkesnių joninių dalelių ir panardinami į vandenį, gaunamas tirpalas, kurį žmogaus organizmas geba absorbuoti. Tirpalo pavidalu mineralai sukelia elektrinius impulsus, kurie palaiko organizmo funkciją. Be to, kai iš šio tirpalo išgarinamas vanduo, joniniai mineralai jungiasi ir sudaro kristalus. Taip jie iš skaidymosi būsenos vėl pereina į formavimąsi.Bet kokios kitos formos mineralai (pvz.: koloidiniai, molžemio, suakmenėjusios augalijos ar jūros dugno nuosėdinių uolienų) yra netirpūs vandenyje ir yra sunkiai absorbuojami. Kai kurios mineralų dalelės gali plūduriuoti vandenyje, tačiau yra per didelės kad būtų įsiurbiamos per pusiau pralaidžias ląstelių sienelių membranas. Šios dalelės negamina energijos ir išgarinus iš tirpalo vandenį nesikristalizuoja, o virsta dumblu, purvu ar dulkėmis. Joninių mineralų pranašumas – akivaizdus. Mineralai yra ne tik jonizuoti, bet itin koncentruoti ir subalansuoti beveik identiškai sveiko žmogaus kraujo plazmai ar limfinei sistemai.