0

Kaip neleisti savo organizmui surūdyti 2017.01.02

Dėl įsigalėjusios chemijos dulkėse, ore ir kitose terpėse atsiranda pavojingos cheminės medžiagos, kurios vėliau per kasdien naudojamus gaminius ir produktus patenka į mūsų organizmą ir sukelia net vėžį. Natūralu, kad tai priverčia susimąstyti apie organizmo ir imuninės sistemos stiprinimą. Kaip padėti organizmui, kaip užbėgti ligoms ir kenksmingam aplinkos poveikiui už akių?

Vyksta nuolatinė kova
Cigarečių dūmai, išmetamosios dujos, oro užterštumas, saulės šviesa, spinduliuotė, vaistai – tai priešai, su kuriais organizmas kovoja kasdien. LSMU Dietologė ir gastroenterologė doc. Aida Žvirblienė pasakoja, kad 1954 m. amerikiečių biogerentologas Denhamas Harmanas, ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta, žmogaus organizme atrado junginius, kurie buvo pavadinti laisvaisiais radikalais. „Laisvieji radikalai – tai labai reaktyvūs organizmo medžiagų apykaitos produktai. Laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus, saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Pastarasis procesas neretai įvardinamas biologiniu rūdijimu“, – pasakoja doc. A.Žvirblienė. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė, cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos – Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt. Organizmui padeda ir su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai. Jie atiduoda elektronus ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, taip apsaugodami nuo žalos kitas ląsteles. Antioksidantai nukenksmina laisvuosius radikalus ir šie pasišalina iš organizmo, nespėję pakenkti. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, ypač širdies, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Kyla natūralus klausimas – iš kur gauti antioksidantų ar jie visi vienodai vertingi?

Antioksidantų šaltinis – polifenoliai ir vitaminai
Didžiausias antioksidantų šaltinis yra polifenoliai. Jų priskaičiuojama daugiau nei 800. Polifenoliai yra cheminių junginių grupė, randama daugelyje vaisių, daržovių, kitų augalų. Tokį pat vaidmenį atlieka ir vitaminas C, ir vitaminas E. Pavyzdžiui, antocioninai yra viena polifenolių grupių. Jie tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Is antocianidinu išskiriamos veikliosios medžiagos cianidinas, delfinidinas, peonidinas, pasižyminčios daugialypiu gydomuoju poveikiu. Antocioninų randama mėlynėse, raudonosiose vynuogėse, šilauogėse, vyšniose, braškėse, gervuogėse, avietėse. Įdomu tai, kad šiuose uogose yra ne tik antocioninai, tačiau visas būtinas derinys, pavyzdžiui, mėlynėse be antocioninų gausu vitamino A, kuris stiprina regėjimą, C ir E. „Dar vienas vienas svarbiausių antioksidantų – glutationas. Jis randamas kiekvienoje kūno ląstelėje ir dalyvauja baltymų sintezėje, transmembraniniame transporte, leukotrienų sintezėje. Ląstelių viduje gliutationas veikia kaip stiprus antioksidantas, neutralizuojantis žalingą laivųjų radikalų poveikį. Jis apsaugo DNR ir RNR bei mitochondrijas, kuriose vyksta ląstelių energijos gamyba. Gliutationas reikalingas imuninės sistemos aktyvumui – skatina limfocitų dauginimąsi. Be to pasižymi unikalia savybe maksimaliai padidinti visų kitų antioksidantų efektyvumą, tarp jų vitaminus C ir E, kofermentą Q10 bei alfa lipoinę rūgštį. Vyresniame amžiuje gliutationo mažėja, todėl mažėja organizmo gebėjimas kovoti su laisvaisiais radikalais“, – pasakoja dietologė ir gastroenterologė doc. Aida Žvirblienė.

Iš kur gauti šių medžiagų?
Doc. A.Žvirblienė mini, kad visas reikalingas medžiagas turėtume gauti per maistą. „Jei žmogus maitinasi pagal sveikos mitybos principus, o sveikatos mitybos principai nurodo, kad maistas turi būti įvairus ir vartojamas saikingai, mes galima apsirūpinti daugeliu reikalingu medžiagų. Bet jei maistas nėra pakankamai gerai paruoštas, tuomet naudingų medžiagų kiekis maiste sumažėja“, – pasakoja dietologė ir gastroenterologė doc. A.Žvirblienė. Ne veltui daug antioksidantų turintys maisto produktai vadinami superproduktais. Pasaulio vėžio tyrimų fondas net sudarė maisto produktų sąrašą, kurie ne tik praturtina žmogaus racioną, bet ir padeda kovoti su ligomis. Pavyzdžiui, raudonoji ir oranžinė paprika turi vitamino C ir betakarotino; kiviai – daug vitamino C, taip pat vitamino K, mineralinių medžiagų (kalio, magnio); morkos yra betakarotino šaltinis; pomidoruose yra antioksidanto likopeno, dar vadinamo „jaunystės“ antioksidantu; brokoliuose yra vitamino C, folio rūgšties; panašiu poveikiu kaip ir brokoliai pasižymi Briuselio kopūstai; špinatuose gausu folio rūgšties, vitamino C, karotinoidu; tai mėgstamose braškėse taip pat gausu vitamino C ir flavanoidu; mango vaisiai pasižymi vitamino C ir E deriniu, o apelsinai yra vitamino C šaltinis. Tai tik dalis vaisių ir daržovių, kurie pelnytai gali vadintis superproduktais. Medikė vardina, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuomet patiriama didesnę spartą ir daugiau streso, diktuoja, kad organizmui reikia ir daugiau antioksidantų. „Jei valgome tik vieną-du kartus per dieną, tuomet neaprūpiname organizmo reikalingomis medžiagomis ir reikia papildomų medžiagų iš išorės. Tas pats pasakytina ir apie senstantį organizmą – jam taip pat reikia papildomų medžiagų“, – sako doc. A.Žvirblienė.

Maisto papildas „Medox“
Kaip minėta, antocioninų yra vaisiuose ir uogose, ypač mėlynėse ir juoduosiuose serbentuose. Kad nereikėtų rūpintis ir nepamiršti jų vartoti reguliariai, galima vartoti vieną preparatą, kuriame gausu antocioninų – „Medox“. „Medox“ stiprina imuninę sistemą, padeda plėsti ir minkština venas, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, naudojamas onkologinių ligų prevencijai – taip saugodamas sveikatą. „Medox“ yra natūralus produktas, pagamintas Norvegijoje ir susidedantis iš antocianinų molekulių išgaunamų iš mėlynių ir juodųjų serbentų. Jis yra patentuotas, klinikiniais tyrimais patvirtintas nutraceutikas – t. y., maistinė medžiaga, kuri teikia medicininę naudą ir gerina sveikatos būklę, t. y. naudojama ligų prevencijai ir gydymui. „Medox“ buvo vystomas 16 metų Bergeno universitete Norvegijoje. Su juo buvo atliekami tyrimai tiek Norvegijoje, tiek ES, Kinijos ir JAV universitetuose ir universitetinėse ligoninėse. „Medox“ nėra standartinis uogų ekstraktas. Jis gaminamas pasitelkiant aukštąsias technologijas, patentuotus gamybos procesus, kuriuos sukūrė „Biolink Group“. „Medox“ gamybos procesas yra skirtas optimizuoti keletą katecholinės struktūros antocianinų. Manoma, jog šios molekulės turi patį aukščiausią biologinį potencialą iš visų antocianinų. „Medox“ galima vartoti ne tik gerinant sveikatą ir naudojant prevencijai prieš ligas, tačiau ir stiprinant imuninę sistemą. Preparatą siūloma naudoti sportininkams, kurie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, nes didelis fizinis krūvis silpnina imuninę sistemą. „Medox“ stiprina imuninę sistemą ir padeda sportininkams išlikti sveikiems ir išvengti ligų treniruočių bei varžybų metu. Reikiamas antioksidantų kiekis svarbus ir augančiam organizmui. Gyvenant įtemptu grafiku nelengva užtikrinti, kad Jūsų vaikai valgytų pakankamai vaisių ir daržovių. „Medox“ užtikrina, kad vaikai suvartotų pastovų būtiną antioksidantų kiekį. Tyrimai parodė, kad stipraus poveikio antioksidantai, tokie kaip „Medox“, gali padėti stiprinti sveikatą, mažindami uždegimų riziką ir stiprindami imuninę sistemą. Todėl intensyvų gyvenimą gyvenantiems suaugusiems šis preparatas padės stiprinti sveikatą. Vyresniame amžiuje daugeliui žmonių pasireiškia vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad vyresniame amžiuje padaugėja lėtinių uždegimų. Lėtiniai uždegimai yra pavojingi, ir šiandien manoma, kad 90% lėtinių ligų, tokių kaip: cukrinis diabetas, aterosklerozė, nutukimas, sąnarių ligos, hipertenzija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, osteoporozė ir vėžys sukelia lėtiniai uždegimai. Todėl svarbu mažinti lėtinių uždegimų riziką. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų vartoti „Medox“ kasdien, dėl sveikatą stiprinančių produkto savybių.