0

Geros sveikatos šaltinis, natūralūs maisto papildai: 72 Joniniai mineralai ir antiocioninai Medox. Kodėl? Apie viską išsamiai. 2016.06.12

Natūralūs mineralai – gerai sveikatai

 Šiandieninis maistas yra labai nutolęs nuo idealios ir gerai subalansuotos mitybos. Apklausos parodė, kad netgi tie, kurie valgo sveikai negauna dalies reikalingų mineralų, vitaminų, būtinų riebalų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų.

     Verta sunerimti, nes gerai žinome, kad mineralų ir vitaminų stoka gali sukelti įvairiausias ligas, net tokias kaip vėžys. Antra vertus, kaip ir gamtoje mineralai turi būti gerai subalansuoti – vieno jų trūkumas gali lemti kito perteklių, nes naudos jie teikia tik veikdami kartu. Svarbūs visi mikroelementai, kurių gamtoje randama daugiau nei 80. Mineralai būtini beveik kiekvienam medžiagų apykaitos procesui, taip pat jie reguliuoja ir vitaminų apykaitą, todėl jų pritrūkus, sutrinka pastarųjų pasisavinimas. Kodėl trūksta šių mikroelementų ir iš kur jų pasiimti tiek, kiek reikia?

 

Kodėl maiste mineralų mažai?

     Gerai būtų, jei mineralus gautume su maistu, kuris vertingiausias žalias (termiškai neapdorotas). Tačiau net ir taip besimaitinant šių medžiagų nepakaks, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, cheminėmis trąšomis tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, taigi jų stokoja ir augalai. Dalies turimų mineralų produktai netenka ilgai juos laikant sandėliuose. Šių medžiagų dar mažiau perdirbtame maiste, į kurį pridėta įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Mineralai, vitaminai bei kitos naudingosios medžiagos iš maisto produktų pašalinamos juos rafinuojant. Deja, įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, maistui pasigaminti pritrūkstame laiko. Todėl didesnė ar mažesnė dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra tik skrandį užkemšantis balastas, kurį mums gamina perdirbamoji pramonė.

     Mineralinių medžiagų pritrūkstame dar daugiau, jeigu gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Šį stygių organizmas bando kompensuoti, todėl persivalgome, atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

 

Mikroelementai – į pagalbą nėščiajai

     Nėštumo metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes šių medžiagų turi užtekti ir būsimai mamytei, ir vaikeliui įsčiose. Mokslininkai teigia, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulę įtaką kūdikio sveikatai, o suaugusio žmogaus sveikatą lemia mityba vaikystėje. Net nedidelė vitaminų ir mineralų stoka šiuo periodu gali turėti liūdnų pasekmių, tokių kaip apsigimimai. Būtini mineralai nėščiajai – kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, kurio reikia kalciui pasisavinti, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas, germanis ir daugelis kitų. Cinkas labai svarbus embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis. Beje, idealus kalcio ir magnio santykis yra 2:1, jums reikia dviejų dalių kalcio ir vienos dalies magnio. Piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Vartojant pieno produktus dėl kalcio, pritrūksta magnio, atsiranda disbalansas. Pagrindiniai šių mineralų stokos požymiai: raumenų mėšlungis, nemiga ir nervingumas, dantų ėduonis, vidurių užkietėjimas ir kt.

     Dar vienas svarbus dalykas, kurio nederėtų pamiršti nėštumo metu, kad vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nėščiajai nuo anemijos, papildomai reikia ir cinko, nes geležis pastarąjį išstumia. Tiksliomis proporcijomis šių mineralų įmanoma gauti tik iš subalansuotų maisto papildų.

 

Pogimdyminės depresijos ir mikroelementų ryšys

     Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia užtektinai vitaminų ir mineralų.

     Daugelis tyrėjų mano, kad kai kurie mineralai ir B grupės vitaminai gali padėti išvengti dažnai po gimdymo ištinkančios depresijos. Be abejo, pogimdyminei depresijai didelės reikšmės turi psichologinis faktorius – pakitęs gyvenimas ir didžiulė moterį užklumpanti atsakomybė. Bet manoma, kad hormoninių bei cheminių pokyčių sukeliamą pogimdyminę depresiją lemia ir mikroelementai.

     Nustatyta, kad viena iš galimų pogimdyminės depresijos priežasčių – vario perteklius. Nėštumo metu vario organizme padaugėja, o cinko sumažėja, nes jo daug reikia vaisiui. Greitai cinko kiekis išsenka žindančios mamos piene – jo atsargas išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacija nustatė, kad maitinant krūtimi reikia 25 mg cinko per dieną, o depresija yra klasikinis cinko ir vitamino B6 stokos požymis. Todėl manoma, kad šios medžiagos jį gali susilpninti. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

     Kita depresijos priežastis gali būti Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Taigi Omega-3 riebalų rūgštys ir cinko bei B grupės vitaminai padeda apsaugoti jauną mamą nuo šios problemos.  

 

Vaikas prastai mokosi – galbūt tereikia maisto papildo?

     Gydytojai nerimauja, kad nuolat mažėja visiškai sveikų vaikų, o 5-6 metų mažylių dantys jau sugedę. Tai akivaizdus mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas, kuris turi reikšmės vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Be to, dėl mineralų stokos į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mineralai valo iš organizmo toksines medžiagas – kai kurie iš jų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį lauk. Toksiški metalai taip pat gali būti ligų priežastis. Pavyzdžiui, žinoma, kad aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, taip pat sukelia inkstų ligas, vaikams gali paskatinti autizmą. Dar daugiau – aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o aliuminio kiekiui organizme reguliuoti būtinas cinkas.

     Jeigu per mažai kalcio, cinko ir geležies, organizme kaupiasi švinas. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Tyrime dalyvavo Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, vidutinis intelekto koeficientas (IQ) vaikų, kuriems buvo nustatyta didelė švino koncentracija, grupėje buvo 4,5 kartus mažesnis, nei grupėje su mažiausia švino koncentracija. Lėčiausia orientacija buvo taip pat tų, kurių švino koncentracija buvo didžiausia.

     Todėl, svarbi ne tik tinkama vaiko mityba, bet ir gerai subalansuoti multivitaminų ir multimineralų papildai, kurie aprūpintų augantį organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Atsižvelgdami į amžių galite rinktis skysto pavidalo – jie geriau ir greičiau pasisavinami.

 

Mineralas mineralui nelygu

     Akivaizdu, kad šiandien neišsiversime be maisto papildų, iš kurių galime gauti vitaminų ir mineralų reikiamomis proporcijomis. Bet renkantis maisto papildą reikia atkreipti dėmesį į mineralų formą, nes jie skirtingi ir ne visus mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl ir atsitinka taip, kad sąžiningai geriate maisto papildo tabletes ar kapsules, o naudos nejaučiate.

     Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės ir iš kraujotakos sistemos negali patekti į ląsteles, organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinimas siekia apie 30%.

       Joniniai mineralai yra sukurti natūralios gamtos, jie yra tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai. Šie biologiškai aktyvūs, vandenyje tirpstantys mineralai formuojasi ilgus metus ir išgaunami specialia technologija.

 

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

   Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai. Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams. Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas. Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė,cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos- Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt.. Su laisvaisiais radikalais kovoja antioksidantai.

Pagrindiniai antioksidantai – vitaminai A, C ir E bei mineralas selenas, kuris ypač vertinamas kaip efektyvus antikancerogenas, taip pat antocioninai (Medox), CoQ10. Jie būtini pagrindiniam ginklui prieš įsibrovėlius – imuninei sistemai. Be stipraus imuniteto tampame lengvai pažeidžiami ligų ir bejėgiai kovoti su jomis. Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį. Išskiriant vieną iš stipriausių antioksidantų, antocioninai (Medox) –biologiškai aktyvios medžiagos tiesiogiai suriša laisvuosius radikalus ir sumažina mažo tankio lipoproteinų kiekį plazmoje, taip mažindami padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tuo pačiu sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Teigiamas terapinis poveikis gydant širdies ir kraujagyslių ligas yra siejamas ne tik su jų antioksidacinėmis savybėmis, bet ir sugebėjimu mažinti trombocitų hiperaktyvumą bei jų agregaciją, arterijų pažaidą, uždegimo mediatorių gamyba, o taip pat pasižymi kraujagysles plečiančiu ir sistolinį kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. [de Pascual-Teresa et al., 2000]. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą labai svarbu, kad organizmas gautų įvairių antioksidantų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė