0

Nuovargis ir energijos trūkumas – šio amžiaus liga. Kodėl? 2017.01.02

„Grįžau namo „negyvas“, vos pavelku kojas“, „Ne, tikrai niekur neisiu, plyšta galva“, „Vaikštau kaip apdujęs, visai nėra jėgų“ – frazės, kurias jūs, jūsų antroji pusė, artimieji ar draugai yra ištarę ne sykį. Deja, išgirdę šiuos žodžius – retai kada nustembame. Daug dirbti, mokytis ir jausti nuolatinį nuovargį – tarsi šio amžiaus kasdienybė.
Tačiau rimtų sveikatos sutrikimų neturintis žmogus, grįžęs po kasdienių darbų, neturėtų jausti nei nuolatinio nuovargio, nei silpnumo. Jėgų dar turėtų užtekti treniruotei sporto salėje, pamėgtam užsiėmimui, kultūrinei programai ar bendravimui su kitais. Kodėl visgi jaučiame energijos trūkumą? Kaip tai susiję su mūsų kasdienybe? Mityba? Į šiuos klausimus atsako šeimos gydytoja Aušra Kažemikaitienė.

– Šiandien dažnai skundžiamės nuovargiu, nemiga ir bendru energijos trūkumu. Ar mityba yra susijusi su šiais negalavimais?

– Mityba yra svarbiausias veiksnys. Ne veltui sakome: „Ką valgome, tuo ir esame.“ Tai – pasiteisina šimtu procentų. Tie, kurie valgo bet ką, ypač greitą maistą, pamiršta ląstelieną, daržoves, vaisius, be abejo, yra mažiau sveiki, ir civilizacijos ligos pasiveja juos gana anksti. Jau 40–50 metų žmonės turi per didelį arterinį kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolio, gliukozės kiekį, be to, jie jaučiasi neturintys energijos. Dar viena blogybė yra ta, kad dauguma žmonių beveik nesportuoja, nereguliuoja mitybos, nesirūpina savo fizine ir emocine kūno sveikata. Žmonės maksimaliai eksploatuoja savo kūną, nieko į jį neinvestuodami, ir tikisi, jog sveiki gyvens šimtą metų, ir juos aplenks tokios ligos, kaip cukrinis diabetas, insultas, infarktas, kojų opos, vėžiai bei tos ligos, kuriomis sirgo jų seneliai ar tėvai. Noriu pabrėžti, jog dėl aplinkos užterštumo, nesveikos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo bei rūkymo susirgimai visomis išvardytomis ligomis tik ankstės, vaikai gims silpnesni ir ligoti, su emociniais bei raidos sutrikimais 

– Kokių maisto medžiagų ar cheminių elementų mums labiausiai trūksta?

– Dažniausiai yra juntamas mineralinių medžiagų – 72-ų natūraliai susidarančių joninių mikroelementų komplekso trūkumas. Tą lemia ne tik mityba, bet ir vis auganti maisto nepilnavertiškumo problema. JAV mokslininkai atkreipė dėmesį, jog pirmiausia mikroelementų ima trūkti dirvožemyje, o tai lemia ir bendrą mikroelementų trūkumo lygį.
Dėl intensyvios žemdirbystės nualintų dirvožemių, daržovės, grūdinės kultūros, vaisiai negauna iš dirvožemio pakankamai mineralų, todėl, trūkstant mineralų, nesusintetina pakankamo kiekio vitaminų, o mes, valgydami tokias daržoves, negauname pakankamo kiekio visų šių maistinių medžiagų. O šiandieninis tempas ir stresas pareikalauja iš mūsų organizmo dar didesnio kiekio visų reikiamų mineralų, vitaminų ir t.t.

– Kokios yra mikroelementų trūkumo pasekmės žmogui? Kaip to išvengti?

– Dabar žinomi 92 mineraliniai elementai, dar 12 elementų neištirta, bei egzistuoja šimtai mineralų izotopų variantų. Nieko keisto, kad mokslininkai tik dabar pradeda tirti mineralų poveikį ir sąveiką žmogaus organizme, pavyzdžiui, kaip mineralai padeda saugoti sveikatą ir kokį neigiamą poveikį organizmui daro mineralų disbalansas.
Kalbant apie evoliucines pasekmes, tai žmogaus organizmui trūkstant mikroelementų pradeda deformuotis kaukolė, susigarbanoja nosies pertvara, ji iškrypstai, dėl to sutrinka kvėpavimas, žmogų pradeda kamuoti nosies paburkimai, sinusitai. Kita pasekmė – vaikams į žandikaulį nebetelpa dantys, jie dygsta vienas ant kito, masiškai genda, deformuojasi veido bruožai.
Antropologai, tyrinėjantys žmonių palaikus pastebėjo, kad akmens amžiaus pradžioje žmonių dantų būklė žymiai pagerėjo. Tai siejama su tuo, kad geležiniais padargais žmogus galėjo giliau išpurenti dirvą, dėl ko giliau dirvožemyje esantys mikroelementai pateko į paviršinį dirvos sluoksnį, per jį į augalus ir į žmogaus organizmą. Tai ir lėmė geresnę dantų būklę ne vieną šimtmetį.
Kasdienybėje mikroelementų trūkumą pajuntame kartu su padidėjusiu stresu. Pavartojus didesnį mikroelementų kiekį dažniausiai juntame teigiamus rezultatus – normalizuojasi miego režimas, sumažėja nerimas, padidėja dėmesio koncentracija ir t.t.
Kai mūsų organizmui trūksta geležies ar B12 grupės vitaminų, viena dažniausių šio reiškinio priežasčių – virškinimo sutrikimai (žmogaus virškinimo sistema pradeda prasčiau virškinti raumenų skaidulas, krakmolą, riebalus, ląstelieną, maisto produktai pradeda pūti, puvimo produktai intoksikuoja organizmą), todėl tikslinga būtų pradėti derinti maisto produktus ir vartoti ne tik mikroelementus, bet ir fermentus. B12 gaminti turi mūsų mikroflora, tačiau norint, jog ši aksominė plėvelė, dengianti mūsų žarnyną, gyvuotų, reikia valgyti kuo daugiau termiškai neapdoroto žaliojo maisto, kurio mes gauname gana mažai, ypač žiemą.
Ne mažiau svarbi, nors mažiau žinoma, yra fulvinė rūgštis, kuri ypatinga tuo, jog atlieka „pernešėjo į ląstelės vidų“ vaidmenį. Fulvinės rūgšties veikiami mineralai pradedami įsisavinti jau burnos ertmėje. Fulvinė rūgštis atsakinga už deguonies transportavimą į ląsteles, ji kaip kempinė sugeria toksines medžiagas. Be to, fulvinė rūgštis šarmina organizmą, o mes, dažnai nesusimąstydami, rūgštiname organizmą, t.y. valgome pieno produktus, mėsą, žuvį, jūros gėrybes, geriame kavą. Visi šie produktai rūgština organizmą, o rūgštinėje terpėje puikiausiai jaučiasi vėžinės ląstelės, visokie virusai bei patogeniniai mikroorganizmai.
Pacientams, kurie skundžiasi pirminiais širdies pokyčiais – širdies ritmo sutrikimais, kraujospūdžio užkilimais, širdies perplakimais – siūlau pirmiausia pasirūpinti mineralų ir vitaminų, ypač vitamino D atsargų papildymu ir tik vėliau, jeigu nepadeda, pereiti prie medikamentinio gydymo.
Pacientams, kurie prašo mano rekomendacijų, pirmiausia siūlau rinktis natūralų gaminį ar papildą, pagamintą iš maisto produktų (vaisių, daržovių ar uogų), druskų, mineralinių šaltinių, o ne sintetinį. Natūralios medžiagos geriau pasisavinamos, dėl savo erdvinės struktūros ypatybių geriau veikia ir neturi nepageidaujamų reakcijų.

Žmogaus kūnas yra sudėtinga elektros krūvių ir impulsų sistema. Tam, kad ši sistema išlaikytų pusiausvyrą ir būtų maksimaliai efektyvi, kūną reikia nuolat papildyti mineralų atsargomis, visomis, kiek tik susidarę gamtoje. Priešingu atveju vieno mikroelemento perteklius gali lemti kito mineralo trūkumą. Dėl to abejotinas yra vieno mikroelemento skyrimas, pavyzdžiui, tik magnio, nes esant nepakankamam kalcio ar cinko kiekiui organizme, magnis taip pat nesilaikys ir veiks tik tol, kol jį naudosime. Be to, dažnai organizmas tam, kad pašalintų vieno mikroelemento perteklių, naudoja kitą mikroelementą, o tuomet išsivysto jo trūkumas. Todėl renkantis mineralų papildus labai svarbu – forma.

Skysto pavidalo natūraliai susidarę 72 joniniai mineralai yra organizmo pasisavinami lengviau nei tabletės. Jie ypač svarbūs imuninei sistemai – jų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios ir pro jas sunkiau patenka virusai ir bakterijos.